#3 išbandymas.Tinkamu laiku,tinakmoje vietoje.
Penkių darbo dienų laikotarpis man lyg sprinto bėgimas, galvoje tik viena mintis kaip greičiau pasiekti finišą. Atbėgus, tai yra pagaliau sulaukus savaitgalio, užplūsta mintys apie sekančią artėjančia savaite ir kaip geriau praleisti tas kelias laisvas dienas. Renkiesi tarp linksmybių ir buvimo namie, tiksliau miegojimo. Tuo tarpu tavyje vyksta kova tarp šių dviejų pasirinkimų ir tai tau tikrai nesuteikia papildomų jėgų ir su kiekviena minute tampi vis abejingesnis viskam ir tuo metu nori tik būti savo lovoj ir sapnuoti.
O šį šeštadienio rytą atsitiktinai atradau Šarūno blog‘ą
perskaitęs vieną iš jo įrašų
apie vegetarišką gyvenimą ir gražesni pasaulį, ilgai galvojau apie tai ką jis rašė. Ir pirmadieni nusprendžiau nebevalgyti mėsos ir įdomu kaip keisis mano gyvenimas, savijauta ar apskritai kas nors pasikeis. Įdomu, tai, kad jau senai galvojau pabandyti pagyventi nors savaitė be mėsos, bet niekaip nepasiryždavau. Užteko perskaityti viena Šarūno įrašą, kad pabandyčiau tai. Tikrai manau, kad niekas gyvenime neatsitinka atsitiktinai. Kasdien mus supa daugybė gerų dalykų, galimybių, bet ne viską mes matome arba dažniausiai, net nenorime matyti arba tiesiog mes dar nepasiruošė tam.
Tai šias devynias dienas gyvensiu be mėsos. Kol nematai jos viskas labai paprasta, bet kai ją matai šalia savęs tikrai kyla pagunda atsikasti. Tai sėkmės Andriui, linkėjimai sesei Agnei, dėkojimai Šarūnui, o meilė siunčiu jums moterys!